Jau ne vieną kartą įrodyta, kad lenktynių simuliatoriai – ideali vieta sportininkams treniruotis. Automobilių dinamika bei fizika, trasos šiais laikais virtualiame pasaulyje atkuriamos itin tiksliai, o klaidos, priešingai nei realybėje – nieko nekainuoja. Ideali vieta patirti lenktynių azartą be streso? Vis tik treneriai pastebi, kad kai simuliatoriuose yra siekiama rezultato, stresas iš vėžių gali išmušti dar stipriau.

Sporte reikia visapusiškumo

„Baltic Karting Academy“ atrinko 12 talentingiausių Lietuvos kartodromuose veikiančių kartingo mokyklų auklėtinių, kurie šią vasarą kovoja dėl vietos 2026 metų Lietuvos kartingo čempionate. 11-15 metų amžiaus vaikai iš pramoginių kartodromų pratinasi prie sportinio kartingo režimo: įveikė fizinio pajėgumo išbandymus, parodė savo teorines žinias, o šią savaitę jau sėdo demonstruoti savo gabumų prie lenktynių simuliatoriaus vairo „Sim Studijoje“ Kaune.

„Norint pasiekti gerų rezultatų, būti greitam nepakanka, kartingų sportas turi daug sudedamųjų dalių, tad ir mes vaikus supažindiname su šia disciplina etapais. Jeigu tu neturėsi jėgų, tai nebūsi greitas, nes galva, smegenys ir kūnas pavargs dar prieš finišo liniją, tad fizinis pasirengimas itin svarbus. Nežinodamas taisyklių išvis negalėsi važiuoti, nes negausi licencijos,“ – aiškino „Baltic Karting Academy“ vadovas Edvardas Grabliauskas.

Galiausiai, norint važiuoti greitai, reikia mokėti važiuoti. Ir pagaliau greičiausi kartodromų mokyklų auklėtiniai išbandė savo jėgas prie simuliatoriaus vairo. „Sim Studijoje“ jie „Formulės-4“ bolidu turėjo parodyti kaip įmanoma geresnį laiką sutrumpintoje „Red Bull Ring“ trasoje. Būsimieji lenktynininkai turėjo 10 minučių susipažinimui su trasa ir technika, tuomet gavo patarimų iš daugkartinio kartingo čempiono, šių metų „Aurum 1006 km“ lenktynių nugalėtojo Karolio Jovaišos, ir turėjo dar vieną 20 minučių sesiją parodyti greičiausią savo ratą.

Simuliatoriuje stresas didesnis, nei realybėje

Kaip bebūtų keista, kartodromuose labai panašiai lekiančių vaikų tempas prie simuliatoriaus vairo gana smarkiai išsiskyrė.

„Bendrai rezultatai buvo geresni nei tikėjomis, tačiau buvo matyti, kad vaikus išblaškė stresas. O  jaudulys simuliatoriuje, kai važiuojama rezultatui, iš tiesų yra jaučiamas labiau nei realiame kartinge ar automobilyje. Simuliatoriuje jis nepraeina, nes nėra blaškančių faktorių. Kartinge startuoji, daug judesio vibracijų, varžovai tave iš visų pusių daužo, atakuoja, blaško, turi koncentruotis į važiavimą ir nebesijaudini, nes nėra kada. O simuliatoriuje tu esi stacionarioje pozicijoje, ir jaudulys nepraeina“, – paaiškina K. Jovaiša.

Lenktynininkų treneris sako, kad matėsi, jog kai kurie dalyviai tikrai treniravosi simuliatoriuje, jie rodė neblogus rezultatus, o kitiems treniruočių pritrūko. Tiesa, sportininkas vaikams davė tokią trasą, kurioje beveik niekas nebuvo važiavęs, tad ji leido parodyti ir kitas klaidas, pavyzdžiui, trajektorijų nemokėjimą.

Klaidos – trajektorijos ir stabdymai

„Šnekant apie trajektorijas, aš spėju, kad vaikai važiuoja nedaug trasų, tas važiuojamas trasas išmoksta ir zulina, tačiau į pačias trajektorijas ir jų sudarymą nesigilina, ir naujoje trasoje nebegali rodyti tempo. Jie nežino, kaip greitai perskaityti ir išmokti trasą, nežino, kodėl iš išorės reikia įvažiuoti į posūkį, kodėl reikia užkabinti posūkio viršūnę“, – pasakoja lenktynininkas.

Dar dažnas jaunuolis nemoka dirbti stabdžio pedalu, naudoja jį „įjungta-išjungta“ principu, nors jį moduliuojant galima ne tik vėliau ir efektyviau stabdyti transporto priemonę, bet ir net ir ją vairuoti. Karolis tokias klaidas aiškina tuo, kad kartingas nėra toks lepus stabdžio paspaudimui, kaip aukštesnių kategorijų lenktynių technika.

Norint laimėti, reikia dirbti

„Aš manau, kad visi dalyviai yra perspektyvūs, niekada negalima nurašyti nei vieno vaiko, nes įdėjus daug darbo visi jie gali būti greiti. Tik vienas procentas yra tokių, kurie turi kažkokį didelį talentą, ir labai greitai pagauna bet kokios technikos subtilybes. Bet šiuolaikiniai vaikai ir šiaip greit esmę pagauna, svarbu teisingai mokytis, nes išmokus blogų įgūdžių sudėtinga juos pakeisti“, – kalba K. Jovaiša.

„Su kiekvienu etapu mes vis labiau matome, kad vieni vaikai čia yra atėję papramogauti, kiti nori pasisemti patirties, tobulėti, ir lenktyniauti. Šiais atrankos etapais mes suteiksime šansą sudalyvauti kartingo čempionate labiausiai norinčiam ir besistengiančiam“, – sako E. Grabliauskas.

2026 metų „Baltic Karting Academy“ taurėje Lietuvos kartingo čempionate lenktyniaus du jaunuoliai: berniukas ir mergaitė. Simuliatoriuose greičiausias buvo Patrikas, trumpąjį „Red Bull Ring“ trasos ratą „Formulės-4“ automobiliu apsukęs per 51,725 sekundės, o greičiausia – Meda, atsilikusi sekunde.